Vokietijos kiaušinių, paukštienos ir kiaulių auginimo rinką sudrebinęs dioksino skandalas, kai mėsoje ir pašaruose buvo rasta toksinių medžiagų, Lietuvai taip pat aktualus, tvirtina vietos paukštienos gamintojai. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai papildomai peržiūrėjo esamus produkcijos kokybės kontrolės mechanizmus tam, kad užtikrintų, jog vartotojams būtų tiekiama tik šimtu procentų saugi paukštiena bei jos gaminiai.

Po to, kai praėjusią savaitę Vokietijos žemės ūkyje įvyko skandalas ir dalis vokiečių fermų sustabdė prekybą paukštiena bei sunaikino daugybę vištų dėl pašaruose rasto dioksino, Lietuvos paukštynai suaktyvino produkcijos kokybės kontrolę.

Vienų didžiausių šalies paukščių auginimo ir vištienos perdirbimo įmonių Kaišiadorių paukštyno bei Vilniaus paukštyno, priklausančių „KG Group“, specialistų teigimu, įmonėse yra įdiegtos kompleksinės prevencijos priemonės, nuolatiniai patikrinimai, laboratoriniai tyrimai bei tarptautiniai maisto saugos standartai leidžia garantuoti, jog ant gyventojų stalo patenka kokybiška ir saugi vištiena. Neįtikėtina, kad to negali užtikrinti net Vokietijos paukštienos augintojai, laikomi vienais iš pažangiausių šiame sektoriuje

„Bene pagrindinis mūsų verslo sėkmės ir saugumo garantas yra tai, jog priklausome vienai įmonių šeimai. Pašarus ir lesalus gauname tik lietuviškus ir iš vienų rankų. Juos mums tiekia „Kauno grūdai“, kuri yra viena moderniausių tokio pobūdžio įmonių, čia įdiegti tarptautiniai maisto saugos standartai, vyksta nuolatinė žaliavų ir pačių pašarų kokybės kontrolė, tad šansų patekti nuodingoms medžiagoms nėra“, - sakė paukštyno Veterinarijos direktorius.

Pasak specialisto, svarbu ne tik lietuviška produkcijos kilmė – nuo lesalų iki galutinio vištienos produkto, bet ir tai, jog lesalų bei pašarų ir paukštienos kokybė Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynuose bei „Kauno grūduose“ užtikrinama trigubu kontrolės ir prevencijos mechanizmu, kurį įgyvendina atskiros institucijos.

„Visų pirma lesalų ir pašarų kokybę tikrina jų gamintojai. „Kauno grūdai“ dirba tik su patikimais ir pagal ES reikalavimus audituotais tiekėjais, čia nuolat vyksta laboratoriniai tyrimai ir patikros, atliekamos tiek su žaliavomis, tiek su galutiniais produktais. Savo ruožtu, vištas, kiaušinius ir broilerius paukštynuose tikrina vietos specialistai, tiriama visa galima cheminė tarša. Lesalų gamintojų bei paukštynų savikontrolės mechanizmus papildo ir išoriniai, neplanuoti ir nuolat vykdomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai“, - pasakojo Veterinarijos direktorius.

Specialisto tvirtinimu, pro tokią trigubą ir šiuo metu dar labiau sustiprintą kontrolę negali „prasmukti“ joks nukrypimas nuo produkcijos kokybės ir saugos normų – būtent tai yra svarbiausias lietuviškos vištienos išskirtinumas. „Tokiais privalumais ir garantijomis ne visuomet pasižymi į Lietuvą importuojama lenkiška ar kitų šalių vištiena, kurios nemažai yra prekybos tinkluose, todėl vartotojas ir pats turėtų domėtis perkamos produkcijos kilmės šalimi“.

Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai, o taip pat jiems pašarus tiekiantys „Kauno grūdai“ dirba laikydamiesi tarptautinių maisto saugos vadybos standartų HACCP, ISO 22000:2005 ir BRC Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklų konsorciumo „Global Standard for Food Safety, Issue 5“, kuriais remiantis kokybė ir maisto sauga kontroliuojama visuose gamybos žingsniuose nuo veislinių paukščių pulko, perinamų ir auginamų viščiukų broilerių iki vištienos produktų gamybos ir pristatymo į prekybos vietas.